pažaboti

pažabóti Rtr, DŽ¹ 1. tr. H157, Q52, R, MŽ, D.Pošk, S.Dauk, ŠT412, NdŽ įkišti, įsprausti žąslus į nasrus: Arklius pažabotus turėti N. Pažabók mano ašvienius J. Pažabõj (arklį), bo anas tave razneš LzŽ. Arklio negalėjo atsukti važiuojant, o ka pažabótas buvo, kur norėjo, čia galėjo pasukti End. Jei pri pamautų nėr žąslų, negal arklio pažabóti Pln. Brizgilas arklį pažabót Tlž. Virvė párverta yrai, kaip arklys pažabótas yrai Plng. Rado ir geležis, kur pažabóta buvo arkliai Trgn. Šoksta į viršų, nesiduoda pažabóti Krš. Pažabósu arklį kaip velnį, ka ans neužmuštų Lk. Žvengia žirgelis kieme pabalnotas, kamanėlėm pažabotas LTR(Prl). Stov žirgeliai pakinkyti ir aukseliu pažabóti JV599. Brolio kamanotas, piršlio pažabotas, o to šelmio bernužėlio karnom apvyniotas LTR(Rk). ^ Ko šokinėji kaip pažabotas LTR(Šmk). Bliauna kaip ožys pažabotas KrvP(Ds). Juoda kumelaitė: nei pagaut, nei pažabot (blusa) LTsV538(Al). Juodulėlis mažulėlis, pažabot negali (blusa) LTR(Šk). Ožiukas kuprotas, ožiukas bagotas, linų sauja pažabotas, kas aš yr? (mintuvai) Slk. | refl. tr. DŽ, NdŽ, Pc: Ka jau pasìžaboji, i nūturi aną (arklį) Kl. Ta arklio galva būs su karčiais, su viskuo, pasìžabos, o tą kiocį bulvakasį pri srėnų pritaisys [Užgavėnių persirengėliai] End. ^ Atbėgo kaip aitvarą pasižabojęs KrvP(Al). Į peklą – tai gerą velnią pasižabót Žln. 2. tr. LL126, DŽ, NdŽ, Krč prk. suvaldyti, sutramdyti: Žmogui gyvenant, tai reikėjo visada save pažabójus turėt Ant. Marti buvo – sūnus pažabótas jau Adm. Ar nebijai, kad tave merga pažabos? KrvP(Mrc). Berniukui atrodė, ka jis kaip pažabótas: negali eit kur nori, negali daryt ko nori Skrb. Aš tavo smarkumą pažabóčiau, jei tu muno boba būtum Trg. Bet tučtuojau pažabojau vaizduotę ir neleidau sau kurstyti tuščių iliuzijų rš. Valia kietai laiko pažabojusi įsisiautėjusius jausmus rš. Kodėl nepažaboji smurto ir menkystės, kai mes lyg žvėrys draskome vieni kitus J.Aist. Daba pažabója perkūną, o taip gerai – žemę iškrutina; tik paseno, trankytis ėmė Šln. | refl. tr., intr. NdŽ: Stenkimės tą jauniausią vaiką pasižabót Ar. Pasižabojo vaikinas (gavo vesti) pri Marikės lįsdamas Rs. 3. tr. Všk įkišti šiaudų grįžtę ar virvę naminiam galvijui į nasrus: [Išputusią] karvę pažabódavo su šiaudais i vaikydavo PnmŽ. Taukus pildavom, alyvą, pažabódavom su šiaudais [išputusį gyvulį] Grz. Kap išdūmė karvę, mes ją vaikėm, šiaudų grįžte pažabójom ir ką nedarėm – karvė pastipo Lš. 4. tr., intr. apjuosti, apvynioti: I su šniūrais vis čia taip apvynios visą, pažabós tą koją Klk. Čia biškį aprišta, čia pažabóta [liemenėliu], šičia nuoga Plv. | refl. tr., intr.: Eina tik pasižabóję, visai nuogos KzR. Daba mergos tik pasižabójusios tarpšakius, besarmatės Krš. \ žaboti; antžaboti; apžaboti; atžaboti; įžaboti; išžaboti; nužaboti; pažaboti; peržaboti; prižaboti; sužaboti; užžaboti